- stambiagrūdis
- stambiagrū̃dis, -ė adj. (2) NdŽ; Ser 1. LmŽ273, DŽ1, ŽŪŽ114 su stambiais grūdais: Stambiagrūdžiams lęšiams reikia geresnių dirvų, o smulkiagrūdžiai užauga ir blogesnėse J.Krišč. Stambiagrūdės pupos rš. 2. sudarytas iš stambių dalelių, rupus: Dūlėjimui mažiausiai atsparūs yra stambiagrūdžiai granitai EncIX536. Stambiagrū̃dė sandara FzŽ264. Vamzdžių groteliai buvo nulieti iš stambiagrūdžio ketaus su daugybe tuštumų sp. Stambiagrūdis asfaltbetonis PolŽ18. Stambiagrūdis gruntas ŽŪŽ50.
Dictionary of the Lithuanian Language.